Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams, socialinių paslaugų planavimą, organizavimą ir kokybę.
Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene.
Ypatingai svarbus socialinių paslaugų teikimas vyresnio amžiaus žmonėms, nes Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyksta gyventojų senėjimas, sukeliantis daug socialinių ir ekonominių problemų. Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje kas trečias Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus. Todėl socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmeniui teikiamos sudarant sąlygas kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba).
Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, dienos socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, asmeniui skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
Kokie dokumentai ir medicininiai tyrimai yra reikalingi, norint apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje?
Asmuo, atvykdamas į Jurdaičių socialinės globos namus, privalo turėti šiuos dokumentus:
1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą;
3. specialiųjų poreikių nustatymo pažymą;
4. kompensuojamų vaistų pasą;
5. asmens banko sąskaitos sutartį, banko mokėjimo kortelės sutartį ir kortelę.
Savivaldybės socialinės paramos skyrius privalo pateikti šiuos dokumentus:
1. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
2. asmens socialinės globos poreikio vertinimą (su priedais);
3. pažymą apie asmens mokėjimo ir socialinės globos dydį;
4. teismo nutartį dėl neveiksnumo ir globėjo paskyrimo (jei asmuo pripažintas neveiksniu);
5. sprendimą (SP-9) dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo asmeniui (kai asmenys trumpalaikei socialinei globai apgyvendinami savivaldybių sprendimu);
6. medicinos dokumentų išrašą (F 027/a) su gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išvadomis (nuo dokumento išdavimo iki asmens apgyvendinimo globos namuose negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai) ir paskirtu gydymu;
7. ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugų lėšų kompensavimo sutartį tarp globos namų administracijos ir savivaldybės, priėmusios sprendimą apgyvendinti asmenį globos namuose.
Asmeniui, atvykstančiam apsigyventi globos namuose turi būti atlikti šie medicininiai tyrimai:
1. Širdies kardiograma;
2. Biocheminis kraujo tyrimas (gliukozės kiekis kraujyje, Kalis, Natris ir kt.);
3. Bendras kraujo tyrimas;
4. Hepatito B, C antikūnių nustatymas;
5. Šlapimo tyrimas;
6. Kaprologinis tyrimas (išmatų tepinėlis dėl kirmėlių kiaušinėlių);
7. Išmatų pasėlis;
8. ŽIV testas;
9. RPR tyrimas;
10. Plaučių RO.
Globos namuose negali būti apgyvendinami asmenys su šiomis kontraindikacijomis:
1. agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams, kuriems reikalinga būtinoji psichiatrinė pagalba;
2. sergantys ūmiais infekciniais ir somatiniais susirgimais;
3. sergantys aktyviąja tuberkulioze;
4. sergantys odos infekcinėmis ligomis;
5. sergantys lytiškai plintančiais susirgimais;
6. sergantys AIDS;
7. sergantys lėtiniu alkoholizmu ir narkomanija.
Dėl aukščiau išvardintų kontraindikacijų nebuvimo turi būti pateiktos specialistų išvados formoje 027/a.
Kokia nukreipimo tvarka?
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Apgyvendinant asmenis specializuotuose globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie globos namai yra skirti, asmenims.
Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus (toliau vadinama– siuntimas). Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo, kai socialinių globos namų steigėjas yra savivaldybė, o kai priimtas sprendimas dėl socialinės globos valstybės Globos namuose – Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Departamentas). Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopija pateikiama globos namams, į kuriuos asmuo siunčiamas. Departamento siuntimo kopija pateikiama savivaldybei, priėmusiai sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui dienos. Institucija, išrašiusi siuntimą, gali galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.
Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Mokėjimo už stacionarią socialinę globą dydis
• Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
• Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
• Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
• Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes bei teikiamų paslaugų rūšį.
Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
Asmeniui su sunkia negalia socialinei globai teikti skiriama valstybės dotacija – 7,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 271,30 Eur. Valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija skiriama konkretaus asmens socialinei globai finansuoti, kuri priklauso nuo asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas ir nuo socialinės globos kainos. Šios lėšos asmeniui su sunkia negalia naudojamos skirtumui tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už socialines paslaugas finansuoti.
Iškilus klausimams dėl patekimo į socialinės globos įstaigą siūlome kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl teikiamų socialinių paslaugų kokybės – į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.